Klasikinės filosofijos veikalų vertimai į lietuvių kalbą bei jų leidyba pastaraisiais metais išgyvena ne pačius prasčiausius laikus – vos per kelerius metus leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ išleisti Platono veikalai „Charmidas“ ir „Alkibijadas“, taip pat Barucho Spinozos, Anne Conway bei kitų, jau vėliau rašiusių mąstytojų darbai, taip pat pasirodė Tatjanos Aleknienės versti „Filebas“ (LEU leidykla) ir „Gorgijas“ (Leidykla „Žara“).
Klasikinės filosofijos veikalų ansamblį neseniai papildė ir Cicerono veikalas „Apie lemtį“. Tai trumpas, bet svarbus kūrinys pristatantis Cicerono mintis apie lemties problematiką, kurį išvertė filosofė Živilė Pabijutaitė, o išleido „Jonas ir Jokūbas“. Susidomėjusiems kūriniu žemiau pateikiame Živilės Pabijutaitės mintijimą apie Cicerono veikalo svarbą šiuolaikinei filosofijai.
Pamirštas Cicerono įnašas į filosofiją
Cicerono veikalo „Apie lemtį“ (De fato) vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas yra gana netikėtas įvykis Lietuvos kultūroje. Ilgą laiką Cicerono vardas buvo siejamas su iškilaus oratoriaus ar politinio veikėjo figūra, o į filosofinius jo veikalus buvo žvelgiama su nepasitikėjimu ir įtarumu.
Garsaus XIX a. klasiko, Nobelio premijos laureato Theodoro Mommseno vertinimu, esą „Ciceronas buvo žurnalistas pačia blogiausia šio žodžio prasme, besišvaistantis žodžiais ir pasižymėjęs neįtikėtinai skurdžiu mąstymu“, niekas rimčiau nedvejojo iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio.
Atrodo, kad didelių filosofinių aspiracijų neturėjęs ir pats Ciceronas – viename iš laiškų savo bičiuliui Atikui jis tvirtina, kad jo veikalai geriausiu atveju tesantys tik graikiškosios filosofijos „nuorašai, atsirandantys beveik be pastangų; prisidedu tik žodžiais, kurių nestokoju“.
Skaityti toliau: Kuo Cicerono veikalas „Apie lemtį“ svarbus šiuolaikinei filosofijai?