Paskelbta

Daina Habdankaitė: ką filosofai gali pasakyti apie chaosą?

Chaosas tikrai nėra viena pagrindinių, amžinųjų filosofijos temų, tačiau tiesiogiai ar tik kaip šešėlis istorijoje vis išnirdavo mąstytojų veikaluose. Senovės graikas Herakleitas chaosą įsivaizdavo kaip tvarkingo Kosmo priešybę, iš kurios neapibrėžtumo randasi pasaulis. Apšvietos epochoje Immanuelis Kantas nepaliko vietos intelekto kategorijas peržengiantiems samprotavimams, teigdamas, kad mums pamąstomi ir įsivaizduojami gali būti tik reiškiniai, o ne daiktai savaime. Tad chaosas kaip toks Kanto sistemoje pasirodo esąs neprieinamas žmogiškajai sąmonei. XX a. aušroje Henri Bergsonas chaosą, kaip ir neigimą bei nebūtį, laikė išvestiniais iš teigimo ir būties. Anot jo, mūsų sąmonė daro klaidą priimdama prielaidą, jog visa prasideda nuo niekio, nes iš tikro tikrovė yra pertekusi būties. Šiandien galėtume klausti, ar šimtmečiais nutylėtas, nustumtas į paraštes ir tūnojęs filosofijos idėjų šešėlyje chaosas dar įdomus filosofams? Ir dar kaip! Panašu, kad šis amžius yra chaoso aukso amžius. Skaityti toliau: Daina Habdankaitė: ką filosofai gali pasakyti apie chaosą?

Paskelbta

Keturi filosofijos veikalai keturioms Advento savaitėms

Iki Kalėdų belikus keturioms savaitėms, tikrai verta ir teisinga lakstymą po prekybos centrus iškeisti į susitikimą su knyga! Šiame mūsų blogo įraše dalinamės Vilniaus ir Turino universitetų filosofijos doktoranto Ruslano Baranovo knygų rekomendacijomis. Keturioms Advento savaitėms jis siūlo keturis vidutinio dydžio filosofijos veikalus, kurie padės kiek kitaip prieiti prie Kalėdų dvasios, apie kurią tiek daug kalbama šventiniu laikotarpiu. 

Bruno Latour Down to Earth: Politics in the New Climatic Regime

Šiandien apstu knygų, kurios vienu ar kitu būdu diagnozuoja tai, kad politinis susiskirstymas į kairę ir dešinę nebeteko prasmės. Teigiama, kad nuo 19 amžiaus pasaulis pasikeitė taip stipriai, kad tuo metu išrasta kairės-dešinės perskyra tampa vis labiau beprasme, o tikrasis politinis nesutarimas šiandien slypi ginče tarp centrizmo ir populizmo, tuo pat metu daugybei protestuojant prieš tokį (centrizmo vs populizmo) politikos paveikslą. Kitaip tariant, senosios mąstymo schemos dažnai nebepadeda suprasti to kas vyksta ir to ką reikia daryti, ypač mąstant apie klimato kaitą, globalizaciją ar visuomenės sveikatos klausimus. Kaip sako pats Latouras, „Bendro pasaulio nebuvimas varo mus iš proto“. Tiesa, tokia negatyvia diagnoze didžioji dalis knygų ir pasibaigia.

Prancūzų sociologo Bruno Latouro knyga yra ypatinga tuo, kad joje pateikiamos perskyros, kurios turėtų mums padėti susigaudyti ir organizuoti savo politinį gyvenimą skirtumui tarp kairės-dešinės pasitraukiant į antra planą. Matyt, didžiausia knygos dorybė yra tai, kad joje tikrai atrasite minčių, kurių niekur kitur negirdėjote: tas mintis norėsis apmąstyti, su jomis ginčytis, iš nepasitenkinimo trepsėti koja. Politika, ideologija, populizmas, klimato kaita. Tikra puota!

105 teksto puslapiai.

Skaityti toliau: Keturi filosofijos veikalai keturioms Advento savaitėms