Posted on

Kuo Cicerono veikalas „Apie lemtį“ svarbus šiuolaikinei filosofijai?

Klasikinės filosofijos veikalų vertimai į lietuvių kalbą bei jų leidyba pastaraisiais metais išgyvena ne pačius prasčiausius laikus – vos per kelerius metus leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ išleisti Platono veikalai „Charmidas“ ir „Alkibijadas“, taip pat Barucho Spinozos, Anne Conway bei kitų, jau vėliau rašiusių mąstytojų darbai, taip pat pasirodė Tatjanos Aleknienės versti „Filebas“ (LEU leidykla) ir „Gorgijas“ (Leidykla „Žara“).

Klasikinės filosofijos veikalų ansamblį neseniai papildė ir Cicerono veikalas „Apie lemtį“. Tai trumpas, bet svarbus kūrinys pristatantis Cicerono mintis apie lemties problematiką, kurį išvertė filosofė Živilė Pabijutaitė, o išleido „Jonas ir Jokūbas“. Susidomėjusiems kūriniu žemiau pateikiame Živilės Pabijutaitės mintijimą apie Cicerono veikalo svarbą šiuolaikinei filosofijai.

Pamirštas Cicerono įnašas į filosofiją

Cicerono veikalo „Apie lemtį“ (De fato) vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas yra gana netikėtas įvykis Lietuvos kultūroje. Ilgą laiką Cicerono vardas buvo siejamas su iškilaus oratoriaus ar politinio veikėjo figūra, o į filosofinius jo veikalus buvo žvelgiama su nepasitikėjimu ir įtarumu.

Garsaus XIX a. klasiko, Nobelio premijos laureato Theodoro Mommseno vertinimu, esą „Ciceronas buvo žurnalistas pačia blogiausia šio žodžio prasme, besišvaistantis žodžiais ir pasižymėjęs neįtikėtinai skurdžiu mąstymu“, niekas rimčiau nedvejojo iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio.

Atrodo, kad didelių filosofinių aspiracijų neturėjęs ir pats Ciceronas – viename iš laiškų savo bičiuliui Atikui jis tvirtina, kad jo veikalai geriausiu atveju tesantys tik graikiškosios filosofijos „nuorašai, atsirandantys beveik be pastangų; prisidedu tik žodžiais, kurių nestokoju“.

Lemtis šiuolaikinėje filosofijoje

Nepaisant Ciceronui dažnai išsakomos kritikos dėl tariamai menko jo filosofinių veikalų originalumo ir jo paties kuklaus požiūrio į šią savo veiklą, šiandien filosofiniai jo darbai – kurių, išlikusių iki mūsų dienų, suskaičiuojama bent dešimt – dažnai netikėtai pasirodo aktualūs filosofams, dirbantiems įvairiose šiuolaikinės filosofijos srityse bei sprendžiantiems šiandien aktualius klausimus.

Ilgą laiką žmones domino likimo, arba lemties, klausimas – ar tikrai galime turėti įtakos bent kai kuriems ateities įvykiams, o gal visi jie nulemti su griežtu būtinumu? Šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje, kur įvairios filosofinės problemos sprendžiamos loginės analizės būdu, šis klausimas yra įgavęs specifinį pavidalą: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija – jei teiginiai apie visus ateities įvykius yra teisingi arba klaidingi jau dabar, kuria prasme galime šiuos įvykius laisvai rinktis?

Cicerono kaip filosofo kuklumas ir nuosaikumas pasireiškia tuo, jog svarstydamas bet kokį klausimą dėmesį jis visų pirma kreipia į jau egzistuojančių problemos sprendimų apžvalgą, o ne į asmeninio požiūrio pristatymą. Tai – didelis pranašumas tiems, kurie nori susipažinti su šiuolaikinės filosofijos lauke vykstančių kontroversijų ištakomis ir pamatyti, kaip šiandieninius filosofus dominantys klausimai buvo sprendžiami daugiau nei prieš porą tūkstančių metų.

Istoriografinė veikalo reikšmė

Veikale „Apie lemtį“ randame ne tik paties Cicerono svarstymus apie tai, kas yra lemtis ir kokią įtaką ji turi mūsų laisvam apsisprendimui, bet ir išsamią apžvalgą, kaip į tą patį klausimą žvelgė stoikai, skeptikai, atomistai bei daugelis kitų garsiausių antikinės filosofijos atstovų.

Įvairios konceptualiniu požiūriu dažnai komplikuotos pažiūros čia pristatomos lengva, dažnai ironijos ir humoro persmelkta maniera, todėl reikia tikėtis, kad šio veikalo lietuviško vertimo pasirodymas atkreips ne tik akademine filosofija užsiimančiųjų, bet ir apskritai visų kultūros istorija besidominčių žmonių dėmesį.