Paskelbta

Daina Habdankaitė: ką filosofai gali pasakyti apie chaosą?

Chaosas tikrai nėra viena pagrindinių, amžinųjų filosofijos temų, tačiau tiesiogiai ar tik kaip šešėlis istorijoje vis išnirdavo mąstytojų veikaluose. Senovės graikas Herakleitas chaosą įsivaizdavo kaip tvarkingo Kosmo priešybę, iš kurios neapibrėžtumo randasi pasaulis. Apšvietos epochoje Immanuelis Kantas nepaliko vietos intelekto kategorijas peržengiantiems samprotavimams, teigdamas, kad mums pamąstomi ir įsivaizduojami gali būti tik reiškiniai, o ne daiktai savaime. Tad chaosas kaip toks Kanto sistemoje pasirodo esąs neprieinamas žmogiškajai sąmonei. XX a. aušroje Henri Bergsonas chaosą, kaip ir neigimą bei nebūtį, laikė išvestiniais iš teigimo ir būties. Anot jo, mūsų sąmonė daro klaidą priimdama prielaidą, jog visa prasideda nuo niekio, nes iš tikro tikrovė yra pertekusi būties. Šiandien galėtume klausti, ar šimtmečiais nutylėtas, nustumtas į paraštes ir tūnojęs filosofijos idėjų šešėlyje chaosas dar įdomus filosofams? Ir dar kaip! Panašu, kad šis amžius yra chaoso aukso amžius. Skaityti toliau: Daina Habdankaitė: ką filosofai gali pasakyti apie chaosą?