Paskelbta

Vijolė Valinskaitė: Dariano Leaderio požiūris į psichikos sutrikimą ir į XXI amžiaus psichiatriją

Darianas Leaderis – britų psichoanalitikas, psichologijos mokslų daktaras, apgynęs savo disertaciją lakaninės psichologijos srityje 1992 metais Paryžiuje – yra dešimties didelio populiarumo sulaukusių psichoanalitinio pobūdžio knygų autorius.

Leaderio tyrimų objektas yra psichikos sutrikimų prigimtis ir jų reikšmė individo gyvenime. Atsižvelgdamas į Sigmundo Freudo, Melani Klein, Jacques‘o Lacano ir kitų psichoanalitikų idėjas, Leaderis analizuoja depresiją, šizofreniją, psichozę, bipolinį sutrikimą ir kitus psichikos negalavimus. Skaityti toliau: Vijolė Valinskaitė: Dariano Leaderio požiūris į psichikos sutrikimą ir į XXI amžiaus psichiatriją

Paskelbta

12 „Jono ir Jokūbo“ filosofijos knygų 2020-iesiems

Pirmiausia ir svarbiausia, nusprendėme atnaujinti ir perleisti keturis esminius René Descartes’o veikalus. Aptarus vertimo kokybės, Descartes’o raštų atnaujinimo reikalingumą, pervertinus leidyklos galimybes nusprendėme atnaujinti ne tik „Samprotavimo apie metodą“, bet ir „Sielos aistras“, „Filosofijos pradus“, o prie „Metafizinių apmąstymų“ pridėti svarbiausius Descartes’o laiškus ir atsakymus. Taip pat papildysime Filosofemos seriją keturiomis knygomis: naujais Dariano Leaderio „Kas yra pamišimas?“, Henri Bergsono „Mąstymas ir judantysis“ leidimais ir jau anksčiau lietuviškai pasirodžiusiais Jano Patočkos „Eretiškais esē“ ir Michelio Foucault veikalu „Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas“. Taip pat išleisime vieną įdomiausių Søreno Kierkegaard’o filosofinių veikalų – „Nerimo sąvoką“, tęsime Cicerono filosofinių raštų leidyba su veikalu „Apie pranašavimą“. Galiausiai, pristatysime ir originalius lietuvių kūrinius: Aldžio Gedučio ir Kęsto Kirtiklio mongrafiją „Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“ bei Sauliaus Geniušo knygą „Tarp fenomenologijos ir kognityvinių mokslų: permąstant skausmo disociacijos sindromus“. Skaityti toliau: 12 „Jono ir Jokūbo“ filosofijos knygų 2020-iesiems

Paskelbta

Daina Habdankaitė: ką filosofai gali pasakyti apie chaosą?

Chaosas tikrai nėra viena pagrindinių, amžinųjų filosofijos temų, tačiau tiesiogiai ar tik kaip šešėlis istorijoje vis išnirdavo mąstytojų veikaluose. Senovės graikas Herakleitas chaosą įsivaizdavo kaip tvarkingo Kosmo priešybę, iš kurios neapibrėžtumo randasi pasaulis. Apšvietos epochoje Immanuelis Kantas nepaliko vietos intelekto kategorijas peržengiantiems samprotavimams, teigdamas, kad mums pamąstomi ir įsivaizduojami gali būti tik reiškiniai, o ne daiktai savaime. Tad chaosas kaip toks Kanto sistemoje pasirodo esąs neprieinamas žmogiškajai sąmonei. XX a. aušroje Henri Bergsonas chaosą, kaip ir neigimą bei nebūtį, laikė išvestiniais iš teigimo ir būties. Anot jo, mūsų sąmonė daro klaidą priimdama prielaidą, jog visa prasideda nuo niekio, nes iš tikro tikrovė yra pertekusi būties. Šiandien galėtume klausti, ar šimtmečiais nutylėtas, nustumtas į paraštes ir tūnojęs filosofijos idėjų šešėlyje chaosas dar įdomus filosofams? Ir dar kaip! Panašu, kad šis amžius yra chaoso aukso amžius. Skaityti toliau: Daina Habdankaitė: ką filosofai gali pasakyti apie chaosą?

Paskelbta

Kuo Cicerono veikalas „Apie lemtį“ svarbus šiuolaikinei filosofijai?

Klasikinės filosofijos veikalų vertimai į lietuvių kalbą bei jų leidyba pastaraisiais metais išgyvena ne pačius prasčiausius laikus – vos per kelerius metus leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ išleisti Platono veikalai „Charmidas“ ir „Alkibijadas“, taip pat Barucho Spinozos, Anne Conway bei kitų, jau vėliau rašiusių mąstytojų darbai, taip pat pasirodė Tatjanos Aleknienės versti „Filebas“ (LEU leidykla) ir „Gorgijas“ (Leidykla „Žara“).

Klasikinės filosofijos veikalų ansamblį neseniai papildė ir Cicerono veikalas „Apie lemtį“. Tai trumpas, bet svarbus kūrinys pristatantis Cicerono mintis apie lemties problematiką, kurį išvertė filosofė Živilė Pabijutaitė, o išleido „Jonas ir Jokūbas“. Susidomėjusiems kūriniu žemiau pateikiame Živilės Pabijutaitės mintijimą apie Cicerono veikalo svarbą šiuolaikinei filosofijai.

Pamirštas Cicerono įnašas į filosofiją

Cicerono veikalo „Apie lemtį“ (De fato) vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas yra gana netikėtas įvykis Lietuvos kultūroje. Ilgą laiką Cicerono vardas buvo siejamas su iškilaus oratoriaus ar politinio veikėjo figūra, o į filosofinius jo veikalus buvo žvelgiama su nepasitikėjimu ir įtarumu.

Garsaus XIX a. klasiko, Nobelio premijos laureato Theodoro Mommseno vertinimu, esą „Ciceronas buvo žurnalistas pačia blogiausia šio žodžio prasme, besišvaistantis žodžiais ir pasižymėjęs neįtikėtinai skurdžiu mąstymu“, niekas rimčiau nedvejojo iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio.

Atrodo, kad didelių filosofinių aspiracijų neturėjęs ir pats Ciceronas – viename iš laiškų savo bičiuliui Atikui jis tvirtina, kad jo veikalai geriausiu atveju tesantys tik graikiškosios filosofijos „nuorašai, atsirandantys beveik be pastangų; prisidedu tik žodžiais, kurių nestokoju“.

Skaityti toliau: Kuo Cicerono veikalas „Apie lemtį“ svarbus šiuolaikinei filosofijai?

Paskelbta Pakomentuoti

Trys leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ naujienos Pavilijono knygų savaitgaliui

Maža filosofinių knygų leidykla „Jonas ir Jokūbas“ Pavilijono knygų savaitgalyje vykstančiame lapkričio 29 – gruodžio 1 dienomis pristatys tris filosofines naujienas: Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari „Kas yra filosofija?“, Cicerono „Apie lemtį“ ir Rolando Breeurio „L.I.S.: Lies – Imposture – Stupidity“.

Gilles Deleuze ir Félixo Guattari „Kas yra filosofija?“

Deleuze Guattari „Kas yra filosofija?“

Gilles’io Deleuze’o (1925 m. – 1995 m.) ir Félixo Guattari (1930 m. – 1993 m.) „Kas yra filosofija?“ iš prancūzų kalbos išvertė Daina Habdankaitė ir Nijolė Keršytė, knyga buvo finansuota Prancūzų instituto, Lietuvos kultūros tarybos. Tai yra vienas iš trijų šių mąstytojų bendradarbiavimo vaisių, greta „Kapitalizmo ir šizofrenijos“ bei „Kafka: mažųjų literatūros link“. Vėlyvuoju Deleuze’o ir Guattari kūrybos periodu parašytame veikale keliamas amžinasis filosofinis klausimas apie filosofijos tapatybę, kritikuojamos modernaus mąstymo klišės. Autoriai parodo, kad filosofija, skirtingai nei teigia ligtoliniai mąstytojai, nėra nei kontempliacija, nei refleksija, nei bendravimas. Anot jų, filosofija – tai sąvokų kūrimas, kurio metu filosofija įgauna jėgos veikti ne tik teoriniame, bet ir socialiniame, politiniame, meniniame, ekonominiame ir kituose laukuose. Ryškindami filosofinio mąstymo skirtumą nuo kitų mąstymo formų – mokslo, meno, literatūros ir muzikos – autoriai brėžia gaires tarpdisciplininiam bendradarbiavimui, kartu išsaugodami filosofijos tapatumą. „Kas yra filosofija?“ yra ne tik Deleuze’o ir Guattari bendradarbiavimo apibendrinimas, bet ir puikus įvadas į Deleuze’o filosofiją, kadangi knygoje pristatomos pagrindinės filosofo naudojamos sąvokos. Skaityti toliau: Trys leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ naujienos Pavilijono knygų savaitgaliui